žargioti

žárgioti, -ioja, -iojo tr., intr. žargyti, žargstyti: Ans žárgioja par kits kitą J. Medžioklė yra gan pavojinga: prisieina braidyti po sniegą, žargioti nuo vienos uolos ant kitos, kame galima pigiai paslysti ir galvą nusisukti Blv. Par ližę nėkas negalėjo žárgioti Šv. Nežargiok par ližę, duona atšoks! LMD. Aš einu parsinešti meirę (pieno separatorių), ka žiurkės nežárgiotų End. Ans su savo potrais dangaus vartus žárgio[ja] Dr. | refl.: Mergikėms a gražu taip žárgioties, maišyties – kaip kokios knepšės Krš.